Įžvalgos

Autoserviso darbo valandos kaina: skaičiavimas pagal sąnaudas ir realiai parduotas valandas

Kaip apskaičiuoti autoserviso darbo valandos kainą pagal sąnaudas ir parduotas valandas: lūžio taškas, tikslinė marža, nuolaidos ir skirtingi įkainiai.

Svarbiausios išvados

Savikainos įkainis lygus metinėms dirbtuvių darbo sąnaudoms, padalytoms iš per metus parduotų valandų skaičiaus. Mechanikų buvimo darbe laikas šiam skaičiavimui yra per plati bazė, nes dalies to laiko niekas neapmoka.
Iliustraciniame dirbtuvių su keturiais mechanikais modelyje lūžio taškas yra 80 €/val. (400 000 € sąnaudų, 5 000 parduotų valandų). Kad veiklos marža siektų 20 %, servisas turi uždirbti 100 €/val.
Kainoraščio įkainis ir faktinės pajamos skiriasi. Pajamos už parduotą valandą skaičiuojamos iš darbų pajamų po nuolaidų, nuolaidų už ankstesnį apmokėjimą ir kainos kreditinių sąskaitų. Todėl modelyje pradinis įkainis turi būti 110 €/val., kad po nuolaidų liktų 100 €/val.
Skirtingi įkainiai už mechaninius darbus, diagnostiką ar darbus su aukštos įtampos sistemomis kartu turi pasiekti ekonominiame plane numatytą vidurkį. Vidurkis sveriamas pagal parduotų valandų skaičių, o ne pagal kainoraščio eilučių skaičių.

Autoserviso darbo valandos kaina lemia, kiek klientas sumoka už dirbtuvių darbo vienetą. Iš šios kainos servisas apmoka ne tik prie automobilio dirbantį mechaniką, bet ir užsakymų priėmimą, patalpas, įrangą bei laiką, kurio nepavyksta parduoti. Jei įkainis apskaičiuotas neteisingai, dirbtuvės gali būti pilnai užimtos ir vis tiek neuždirbti. Teisingas skaičiavimas prasideda nuo savo sąnaudų biudžeto ir parduotų valandų prognozės. Baigiasi jis nuolatine kontrole, kiek servisas už darbą realiai išrašė sąskaitų.

Kaip apskaičiuojama autoserviso darbo valandos kaina

Pagrindą sudaro du to paties laikotarpio rodikliai:

Savikainos įkainis = dirbtuvių darbui tenkančios sąnaudos ÷ parduotos valandos

Rezultatas yra lūžio taškas, t. y. darbo valandos pajamos, kurios kaip tik padengia įtrauktas sąnaudas. Pelnas prie jo pridedamas atskirai, ir tik iš tikslinių pajamų sudaromas kainoraštis.

Geriausia skaičiuoti pagal metinį biudžetą. Jis apima atostogas, mokymus, sezoniškumą ir nereguliariai mokamas sąnaudas. Vienas stiprus mėnuo parodys pernelyg optimistišką pajėgumą, o vienas silpnas be reikalo padidins įkainį.

Kurios sąnaudos įtraukiamos į įkainį

Toliau pateiktas iliustracinis metinis modelis (tai nėra rinkos duomenys ar konkretaus serviso kainoraštis) aprašo dirbtuves su keturiais mechanikais. Sumos nurodytos eurais be PVM.

Metinės sąnaudos	Ką apima	Suma
Mechanikai	Visos darbdavio personalo sąnaudos	240 000 €
Priėmimas ir dirbtuvių vadovavimas	Serviso konsultantų ir dirbtuvių meistro personalo sąnaudų dalis	60 000 €
Patalpos	Nuoma, energija, vanduo ir kitos patalpų sąnaudos	36 000 €
Įranga	Įrangos nusidėvėjimas arba nuoma, priežiūra, kalibravimas	24 000 €
Kitos pridėtinės išlaidos	Administravimas, programinė įranga, draudimas ir kitos priskirtos sąnaudos	40 000 €
Iš viso	Sąnaudos, kurias turi padengti darbo pardavimas	400 000 €

Didžiausia eilutė yra žmonės. Į biudžetą įtraukiamos visos jų įdarbinimo sąnaudos, o ne tik mechanikui išmokamas atlyginimas. Jei savininkas pats dirba dirbtuvių meistru arba serviso konsultantu, jo darbui kalkuliacijoje turi būti priskirtos atitinkamos sąnaudos.

Įrangos atveju negalima kartu įtraukti visos įsigijimo kainos ir tos pačios įrangos nusidėvėjimo. Bendros autosalono ir serviso sąnaudos paskirstomos pagal pagrįstą raktą: patalpos pagal naudojamą plotą, administravimas pagal serviso veiklai skirtų darbų apimtį.

Detalių pirkimo kaina į modelį neįtraukiama, nes detalių pardavimo pajamos nėra darbo pajamų dalis. Su eksploatacinėmis medžiagomis abiejose pusėse reikia elgtis vienodai. Jos arba įtraukiamos ir į įkainį, ir į jo sąnaudas, arba apskaitomos ir vertinamos atskirai.

Kodėl dalyti iš parduotų valandų, o ne iš buvimo darbe laiko

Servisas apmoka darbuotojų laiką, tačiau parduoda darbą pagal užsakymus. Dalis buvimo darbe laiko sunaudojama darbo vietos paruošimui, pasitarimams, detalių laukimui, perėjimams ar darbui, už kurį klientui sąskaitos išrašyti negalima.

Laikas	Ką išreiškia	Vaidmuo skaičiuojant įkainį
Buvimas darbe	Mechanikų laikas įmonėje	Rodo personalo pajėgumą
Laikas užsakymams	Užregistruotas remonto darbų laikas	Paaiškina, kur pajėgumas buvo sunaudotas
Parduotos valandos	Sąskaitose nurodyti darbo vienetai	Sudaro savikainos įkainio bazę

Parduota valanda dažniausiai yra normavalandė ir nebūtinai atitinka chronometru išmatuotą valandą. Normuotą operaciją mechanikas gali atlikti greičiau, bet gali ir užtrukti ilgiau. Parduotų valandų dalis buvimo darbe laike yra dviejų santykių sandauga: kiek buvimo darbe laiko teko užsakymams ir kiek užsakymams skirto laiko pavyko parduoti. Nuostolis bet kuriame iš jų didina parduotos valandos savikainą. Plačiau šiuos rodiklius nagrinėja straipsnis apie autoserviso našumą.

Modulis Time-keeping platformoje Omnetic registruoja buvimą darbe, o dirbtą laiką priskiria tiesiai užsakymui ir jo eilutėms. Taip serviso vadovas mato, ar parduotos valandos atitinka dirbtas, ir abiejų dydžių nereikia rankiniu būdu sieti skaičiuoklėje.

Kiek valandų skaičiuoti biudžete

Planuojamas buvimo darbe laikas apskaičiuojamas darbo dienų skaičių padauginus iš dienos darbo laiko. Iliustraciniame modelyje kiekvienas mechanikas dirba 200 dienų po 8 valandas. Taigi keturi mechanikai sudaro 6 400 valandų buvimo darbe. Iš jų dirbtuvės planuoja parduoti 5 000 valandų, t. y. maždaug 78 %:

400 000 € ÷ 5 000 val. = 80 €/val.

Labiausiai įkainis priklauso nuo parduotų valandų skaičiaus. Tos pačios sąnaudos esant skirtingam našumui:

Parduotos valandos per metus	Dalis buvimo darbe laike	Lūžio taškas	Tikslinės pajamos esant 20 % maržai
4 500 val.	70 %	89 €/val.	111 €/val.
5 000 val.	78 %	80 €/val.	100 €/val.
5 500 val.	86 %	73 €/val.	91 €/val.

Parduotų valandų skaičius turi remtis jau pasiektais dirbtuvių rezultatais, pakoreguotais pagal žinomus pajėgumo pokyčius. Naujas mechanikas visišku pajėgumu nedirbs nuo pirmos dienos. Papildomas keltuvas nepadidins darbo pardavimų, jei trūksta žmonių ar užsakymų.

Į parduotas valandas įtraukiami ir sąskaitose nurodyti garantiniai bei draudiminiai darbai, jei į skaičiavimą įtraukiamos ir jų pajamos. Vidiniam automobilių paruošimui pardavimui reikia atskiro požiūrio. Vidinės sąskaitos parodys dirbtuvių rezultatą, tačiau visai įmonei naujų išorinių pajamų nesukuria.

Kaip prie savikainos įkainio pridėti pelną

80 €/val. lūžio taškas nepalieka vietos pelnui. Tikslinei veiklos maržai nuo darbo pajamų taikoma formulė:

Tikslinės pajamos per valandą = savikainos įkainis ÷ (1 − tikslinė marža)

Kai tikslinė marža yra 20 %:

80 €/val. ÷ 0,80 = 100 €/val.

Esant 5 000 parduotų valandų, darbo pajamos sudaro 500 000 €. Atėmus 400 000 € sąnaudų, lieka 100 000 € veiklos pelno, t. y. 20 % pajamų.

Marža ir antkainis nėra tas pats. Antkainis skaičiuojamas nuo sąnaudų, marža – nuo pardavimo kainos. Jei servisas prie 80 €/val. prideda 20 %, gauna 96 €/val. ir tik apie 16,7 % maržą.

Ar detalių marža turėtų subsidijuoti darbą

Servisas gali planuoti bendrą darbo ir detalių rezultatą. Tada detalių pardavimo įnašas gali padengti dalį sąnaudų, bet tik atėmus jų įsigijimo kainą ir sandėlio sąnaudas.

Iš biudžeto atimti visas detalių pardavimo pajamas yra klaida. Lygiai taip pat klaidinga jų maržą įskaičiuoti du kartus: vieną kartą kaip darbo sąnaudų padengimą, kitą – kaip atskirą sandėlio pelną. Pirmajam įkainio skaičiavimui aiškesnis modelis, kuriame darbas padengia savo paties sąnaudas.

Kainoraščio įkainis ir faktinės pajamos per valandą

Kainoraštis nurodo, už kiek servisas siūlo darbą. Pasiektas įkainis parodo, kiek už parduotą valandą liko pajamų po visų kainos koregavimų.

Pasiektas įkainis = grynosios darbo pajamos ÷ parduotos valandos

Į skaitiklį įtraukiamas tik darbas, be detalių ir PVM, atėmus nuolaidas, nuolaidas už ankstesnį apmokėjimą ir kainos kreditines sąskaitas. Tai nėra banko sąskaitos likutis, nes sąskaitų apmokėjimas ir darbo pajamos yra du skirtingi dalykai.

Iliustracinis modelis tęsiamas taip:

Eilutė	Skaičiavimas	Rezultatas
Parduotos valandos	Metinė darbų apimtis	5 000 val.
Vidutinis kainoraščio įkainis prieš nuolaidas	Svertinis pagal parduotas valandas	110 €/val.
Darbo vertė prieš kainos koregavimus	5 000 val. × 110 €/val.	550 000 €
Nuolaidos, nuolaidos už ankstesnį apmokėjimą ir kainos kreditinės sąskaitos	Planuojamas pajamų sumažėjimas	−50 000 €
Grynosios darbo pajamos	550 000 € − 50 000 €	500 000 €
Pasiektas įkainis	500 000 € ÷ 5 000 val.	100 €/val.

Taigi 100 €/val. tikslines pajamas servisas pasieks tik su 110 €/val. kainoraščiu. Jei kainoraštyje iš karto nurodytų 100 €/val., nuolaidos atimtų pusę tikslinio pelno.

Pasiektą įkainį galima apskaičiuoti ir atskiram užsakymui. Atgalinė kalkuliacija palygina grynąsias darbo pajamas po nuolaidų ir nuolaidų už ankstesnį apmokėjimą su parduotomis valandomis ir parodo, ar užsakymas pasiekė biudžete numatytą įkainį. Pajamos, padalytos iš užsakymams dirbto laiko, atsako į kitą klausimą: kiek uždirbo sunaudoto pajėgumo valanda. Kainoraščiui tikrinti naudojamos parduotos valandos, laikui valdyti – dirbtos valandos.

Skirtingi įkainiai pagal darbų rūšį

Vienas įkainis yra aiškus, tačiau gali neatitikti skirtingų atskirų veiklų poreikių. Didesnį įkainį servisas turėtų grįsti konkretaus darbo sąnaudomis ir pajėgumu, o ne vien jo pavadinimu kainoraštyje.

Darbų rūšis	Kas atsispindi kainoje	Kaip išrašyti sąskaitą
Įprasti mechaniniai darbai	Standartinė įranga ir kvalifikacija	Bazinis įkainis ir normuotos operacijos
Gedimų diagnostika	Kompetencija, matavimo įranga, licencijos, priežasties paieška	Atskiras įkainis arba iš anksto patvirtinta laiko apimtis
Darbai su aukštos įtampos sistemomis	Specializacija, įranga, rezervuotas pajėgumas	Atskirai apskaičiuotas įkainis atitinkamoms operacijoms

Skirtingi įkainiai bendrai turi pasiekti ekonominiame plane numatytą vidutinį įkainį. Todėl planas remiasi numatoma kiekvienos veiklos apimtimi. Paprastas kainoraščio įkainių vidurkis klaidina, nes didelis įkainis už retai parduodamą specializaciją nekompensuoja mažos daugumos mechaninių darbų kainos.

Svertinis pasiektas įkainis = atskirų darbų rūšių grynųjų pajamų suma ÷ jų parduotų valandų suma

Be darbų rūšies, verta stebėti ir mokėtoją. Klientų, garantiniai, draudiminiai ir vidiniai užsakymai paprastai turi skirtingas pajamas ir sąlygas, o bendras vidurkis lengvai paslepia grupę, kuri nepadengia savo sąnaudų. Modulis Workshop platformoje Omnetic leidžia užsakymo eilutes paskirstyti klientui, garantijai ir draudimo bendrovei, todėl darbo pajamas galima įvertinti kiekvienam mokėtojui atskirai.

Į ką atkreipti dėmesį skaičiuojant įkainį

Pervertintas valandų pardavimas. Biudžetas, sudarytas remiantis visų mechanikų visišku užimtumu ištisus metus, sumažins parduotos valandos savikainą. Pagrindas turi būti dirbtuvių realiai pasiekiami rezultatai.
Prarastas laikas dirbtuvėse. Trūkstamos detalės, perdarymai ir nereikalingi pertraukimai sunaudoja pajėgumą, nesukurdami naujų pajamų. Didesnis kainoraščio įkainis jų priežasties nepašalina, tik perkelia jų sąnaudas klientui.
Investicijos ir metinių sąnaudų supainiojimas. Vienkartinis įrangos pirkimas ir jos metinis nusidėvėjimas priklauso skirtingiems skaičiavimams.
Laikotarpių sumaišymas. Vieno mėnesio sąnaudos ir kitu laikotarpiu vykdytų užsakymų sąskaitos iškraipo rezultatą. Sąnaudos, valandos ir pajamos turi būti to paties laikotarpio.
Neribotos nuolaidos. Kiekviena darbo nuolaida sumažina sąnaudoms padengti skirtą sumą. Tvirtinimo taisyklės turi remtis tikslinėmis pajamomis per valandą, o ne vien procentu nuo kainoraščio.

Didesnis įkainis ir geresnis pajėgumo išnaudojimas yra du skirtingi įrankiai. Jei rinka nepriima kainos, reikalingos biudžetui padengti, servisas turi koreguoti sąnaudas, darbų struktūrą arba parduotų valandų skaičių. Dar viena nuolaida skirtumą tik padidins.

Omnetic susieja užsakymo laiką su sąskaitomis ir sąnaudomis

Nuolatinei įkainio kontrolei reikia, kad laiko apskaita, serviso užsakymas ir apskaitos dokumentai būtų tarpusavyje susiję. Kai jie veikia atskirose sistemose ir skaičiuoklėse, serviso vadovas rankiniu būdu sieja to paties remonto valandas ir sąskaitas, o pasiektą įkainį sužino tik pavėluotai. Platformoje Omnetic visi moduliai dirba su vienu bendru transporto priemonės, kliento, užsakymo ir finansų įrašu DMS Core, todėl duomenys tarp jų neperrašomi.

Time-keeping priskiria dirbtą laiką užsakymui ir jo eilutėms. Rodo užimtumą pagal užsakymus, žmones ir padalinius, taip pat tai, ar parduotos valandos atitinka dirbtas. Iš to paties įrašo sukuriamas sąskaitoje nurodomas laikas.
Workshop veda serviso užsakymą nuo pasiūlymo per automobilio priėmimą, detales ir planavimą iki sąskaitos išrašymo. Eilutes paskirsto klientui, garantijai ir draudimo bendrovei.
Accounting kiekvieną dirbtuvių, sandėlio, pardavimų ir banko dokumentą susieja su automobiliu, padaliniu ir užsakymu, todėl darbo sąnaudos ir pajamos priskiriamos tiems patiems užsakymams. Galima toliau naudoti savo apskaitos sistemą, o Omnetic jai perduoda įrašus per konkrečiai rinkai sutartą integraciją.

Kaip Omnetic susieja laiko apskaitą, serviso užsakymus ir apskaitą jūsų servise, parodys suderintas demonstravimas.

Susiję straipsniai

DUK

Kaip į skaičiavimą įtraukti fiksuotos kainos serviso paketus?

Paketui reikia vidinio kainos paskirstymo darbui ir detalėms. Į darbo pajamas įtraukiama tik darbui tenkanti dalis, o į parduotas valandas – jai nustatyta laiko apimtis. Viso paketo nuolaidą reikia paskirstyti tuo pačiu raktu.

Ar diagnostika turėtų būti mokama, net jei klientas atsisako remonto?

Taip. Diagnostiką verta iš anksto sutarti kaip atskirą mokamą darbą su apimtimi arba kainos riba. Gedimo paieška sunaudoja kompetenciją ir pajėgumą, net jei remontas neatliekamas. Jei servisas diagnostikos kainą įskaičiuoja į vėlesnį remontą, tai turi būti iš anksto nustatyta komercinė sąlyga.

Kada perskaičiuoti įkainį per metus?

Pasikeitus atlyginimams, nuomai, įrangai ar mechanikų skaičiui, taip pat ilgiau mažėjant parduotų valandų skaičiui. Pasiektą įkainį pakanka stebėti kas mėnesį. Trumpalaikį svyravimą reikia atskirti nuo pokyčio, kuris paveiks likusį metinį biudžetą.